- sulpėjimas
- sulpė́jimas sm. (1) KII144, K, Rtr, sùlpėjimas (1) Š → sulpėti: 1. O sulpė́jimas ledų nū stogų, negali i žmoguon apsakyti! Kv. 2. Dėl menko nieko toksai sùlpėjimas, toks dejavimas! Krš. \ sulpėjimas; išsulpėjimas; nusulpėjimas; prisisulpėjimas; susulpėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.